NEAPDOROTAS ĖDALAS – NATŪRALUS PASIRINKIMAS
Nesileiskite apgaunami išvaizdos. Nors dauguma šunų nebeprimena savo protėvių, jie ne itin pasikeitė. Šuo vis dar yra plėšrūnas ir mėsėdis, kuriam geriausiai tinka gyvulinės kilmės maistas. Tai maistas turtingas riebalų ir baltymų ir su mažai ar visai be angliavandenių.
Per milijonus metų šuns protėviai prisitaikė išgyventi ieškodami grobio ir maitos. Nepaisant to, kad žmonės pradėjo veisti gražios išvaizdos ir paklusnius šunis, jų mitybos įpročiai dėl to nepasikeitė. Mūsų nuomone, lengvai virškinamas, natūralus RAW maistas šunims, kuriuo mito šuns protėviai, vis dar yra tinkamiausias maistas sveikam ir aktyviam šuniui.
Jei atidžiau panagrinėtume šuns anatomiją ir virškinimo sistemą, pastebėtume aiškius bruožus, bylojančius, kad šuniui tokia mityba tinkamiausia:
-
Trumpas virškinamasis traktas, efektyviai suskaidantis ir pasisavinantis lengvai virškinamą gyvulinės kilmės maistą.
-
Dideli iltiniai ir aštrūs krūminiai dantys, pritaikyti plėšti mėsai ir kramtyti kaulus.
-
Gamtoje šuo yra aukščiausios kategorijos ilgų distancijų bėgikas. Bėgant ilgus atstumus, daugiausiai energijos suteikia riebalai. Todėl šuns metabolizmas puikiai prisitaikęs kaupti ir deginti riebalus. Jei šuns mityboje užtenka riebalų, jie efektyviau perdirbami į energiją ir šuo bėga kur kas greičiau!
-
Šuo neturi poreikio iš maisto pasisavinti gliukozės, nes jo organizmas pats gamina smegenų veiklai ir centrinei nervų sistemai reikiamą gliukozės kiekį. Gliukozė pasigamina iš baltymų ir riebalų gliukoneogenezės proceso metu.
-
Šuns seilėse nėra amilazės. Amilazė – tai enzimas burnos ertmėje, skatinantis krakmolo skaidymo procesą, paprastai randamas tų gyvūnų seilėse, kuriuos gamta sukūrė žolėdžius.
-
Tamprus skrandis, talpinantis gausius maisto kiekius. Toks skrandis būdingas plėšrūnams, kurie gali ilgai išbūti neėdę.
-
Trumpa storoji žarna su menka žarnyno flora. Mikroflora perdirba augalo dalis į riebalų rūgštis ir vitaminus. Kuo gausesnė žarnyno flora ir ilgesnė storoji žarna, tuo labiau gyvūnas prisitaikęs misti augalais.
Gyvulinės kilmės baltymai
Baltymus sudaro ilgos aminorūgščių grandinės. Baltymai yra statybinė organizmo medžiaga, randama odoje, plaukuose, kauluose, vidaus organuose, hormonuose, enzimuose ir kraujyje.
Gyvūnų audinius sudaro aminorūgštys, savo sudėtimi labiau primenančios paties šuns, o ne augalinės kilmės baltymus. Dėl aminorūgščių, kurios yra lengvai virškinamos, gyvulinės kilmės baltymai yra tinkamiausi šuniui, jo organizmo augimui ir gijimui. Jei šuo ėda aukščiausios kokybės baltymų turintį ėdalą, jo raumenys yra tvirti, o kailis gražus.
Neapdorotas ėdalas– natūralu
Šiluminis maisto apdorojimas buvo viena iš esminių priežasčių žmonėms vystytis. Tai neabejotinai turi daug privalumų, bet šiluminiu būdu apdorojamas maistas praranda daug maistingųjų savybių.
Daugybė vitaminų, riebalų rūgščių ir baltymų nėra atsparūs šiluminiam apdorojimui, todėl maistinių medžiagų kiekis, buvęs neapdorotame produkte, sumažėja. Taip pat vyksta rudavimo reakcijos ir susidaro medžiagos, sukeliančios diabetą ir inkstų ligas*.
* Meilardo reakcija ir gyvūnų ėdalo apdorojimas: poveikis maistinei vertei ir augintinių sveikatai. C. van Rooijen ir bendraautoriai, 2013.
